surūgti

surūgti
surū́gti intr. 1. SD126, H, Sut, K, M, DŽ pasidaryti rūgščiam: Verėnas surū́gsta, katile bebūdamas J. Surūgęs pienas R100, N. Pienas surūgęs, kad gali vaikščiot (labai kietai surūgęs) Skr. Pienas [kubile] surū́gdavo kaip uksusas Všv. Greĩta va čia surū́go, čia pašildei, tai tada gardu [varškė] Pb. Anas (kisielius) surùgs, ir pasdaro rūgštus ir gardus Pb. ^ Kol mesa paaugs, i kopūstai surū́gs Krtn. ║ sugižti: Tas maistas surū́gusis, subuvęs Ad. Surūgęs kaip šunies lakalas LMD(Tl). ^ Poteriai ne kleckai – nesurūgs LTR(Erž). Vestuvės tepalauks, ne kruopos – nesurugs An. O kad tu surūgtum– nebėr! J.Paukš. Kas iš tavęs bus, kad tu surūgtum! Grž. O kad tave notra, o kad tu surū́gtum! Mlk. Kad tu surūgtum pupų rūgšty! LTIII461(Tvr). Kad puodynėj toj surūgtum, uodegą kur nusisuktum! (bara katę) B.Sruog. 2. Upt nuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapą: Pakabinsi šlapias virves, tuojau ir surū́gs Žlp. Surū́gusią sermėgą apsirėdyk Kdn. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Kiti merkdavo [linus] į bėgantį [v]andenį, kokie upeliūkščiai kur būdavo, dar, sako, gražesni būdavo, mat, nuneša tą surū́gusįjį [v]andenį KlvrŽ. Apiploviau [ligonį], lova buvo surū́gusi Pvn. Šviežio oro turi, nesurū́gęs nėkumet esi Vvr. 3. DŽ1 šnek. suirzti, supykti, būti blogos nuotaikos: Gal nesveikas, kad toks surūgęs vaikas Ėr. Tai surū́gus – ne tą koją iš lovos pakėlei Kt. Šiandien tėvas kažkoks surūgęs, be ūpo Jnš. Kolgi tu vis toks surūgęs, tartum dantis geltų? LTR(Dkk). Surū́go, ir įkalbint negalima Up. Nesmagu, kad žmogus toks surūgęs Ps. Pasakyk žodį, tai tuoj ir surunga Krkn. Kelinta diena surū́gęs ulioja Ktk. Ko tu in jį lendi – žmogus bėdoj surū́gęs Prng. Ko surūgęs kap kvošiniena? Tvr. Surūgęs kaip degtienė ažupečy LTR(Kp). Vaikščioja surūgęs kai kisielius Švnč. O Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras I.Simon. Surūgus kai devynios pėtnyčios Skr. 4. Erž šnek. sušniurti, sutingti: Nieko iš jo neišklausi, matai, kad jis su miegais surūgęs Pg. Dieną prastas miegas, tik surū́gsti žmogus KzR. Turbūt negerai numigai, kad toks surū́gęs Gs. Surū́gsta senė bemiegodama Krš. Miegužiu ji susnūdus, tinginužiu surūgus BsO356. 5. šnek. būti vargingam, prastam: Mano surūgusį jaunų dienų gyvenimą sunkino ir tai, kad negaudavau lig soties pavalgyti rš.
surū́gusiai adv.: Čia žmonės beveik visi surū́gusiai gyvena, ot, kas kita laukinykuos Zp.
6. Gž, Kt, Jrb šnek. apsiniaukti, apsiraugti: Nū saulutė šviečia, ne tai, kai vakar – surūgus diena Lkš. Dangus apniukęs ir surūgęs J.Bil. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • surūgti — vksm. Píenas, grieti̇̀nė jaũ surūgo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prirūgti — intr. 1. dideliam kiekiui surūgti: Pieno prirūgę pilni puodai Klt. 2. pridvokti nuo rūgimo, nešvarumo: Ilgai nemazgotos bačkos prirūgo, dabar negal šviežio alaus košt Ps. Reikia saugoti, kad puodynės neprirūgtų rš. Švarios motriškos, tik prirūgę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurūgti — intr. 1. BŽ76, DŽ per daug surūgti: Kad smetonas nurūgsta, parūgomis barščius balina J. Smetonas nurūgo Dglš. Nešim kopūstus rūsin, bijau, kad nenurūgtų Rm. Duona nurūgo, tai smirda kailiu Ml. Bestovėdama gira nurūgsta Ds. 2. išrūgti: Namie mama …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parūgti — intr. 1. N, DŽ1 kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parūgo biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti J. Parūgę, saldrūgštukai agurklai Krš. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parūgus Ck. 2. aprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parūgęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūgti — rūgti, sta (ruñga Glv, ia N, K), o ( ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rūgsta Erž. Mūs duona nerūgsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • surūgimas — surūgìmas sm. (2) DŽ1 1. → surūgti 2: O tai žmogaus surūgimas – kaip kiaušinio paperas! Pnd. ║ raugas, rūgštis: Surūgimù smirdėjo Jrb. 2. → surūgti 3: Ale tavo i surūgimas, susiraukimas! Rdn. Ūmai dingo visas surūgimas rš. | Kur kūnas menkas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūgti — intr. 1. R, N, Sut, K pasidaryti kiek rūgščiam: Savo raugu aprūgo alus J. Moteriškė užraugino [raugą] trise mierose miltų, iki aprūgo visas BtMt13,33. ║ apgižti: Aprūgęs pienas Pb. Aprūgo pienas, jau rūgštas daros Šlčn. Aprūgusio pieno jokiu būdu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrūgti — 1. intr. išrūgti: Šilumo[je] laikyk kopūstus, kol atrūgs, o pasku nešk į viralinę, į šaltį J. Raugina, lig atrūgsta: i dvi dieni, i tris, i keturias Šts. Aš aptenku utėmis [iš rūpesčio, kad kas neįduotų], kol ta šnapšė atrūgsta Šts. Atrūgusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darūgti — ×darūgti (hibr.) intr. ppr. part. praet. su ne 1. gerai neįrūgęs: Nedarūgę burokai Dglš. 2. Nč, Vlk šnek. prastai nusiteikęs, sugižęs: Nedarūgęs vaikas, mažai miegojo, gaižus, piktas Sml. 3. Brš prk. ne visai sveiko proto, apykvailis: Toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūgti — intr. 1. Q57, R366, I, M pasidaryti rūgščiam: Duona išrūgo įmaišyta, jau gali kepti J. Juo daugiau į tešlą įdėta mielių, juo labiau išrūgsta rš. Gerai išrūgus duona esti akyta Ktk. Gražiai išrūgo pyragai Užv. Sudedam kopūstus, išrūgsta – valgom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”